Kokia kamera tinka fotobūdeliui? Internetinė kamera, sisteminė kamera ir skirtumas, apie kurį niekas nekalba
„Ar jūsų programinė įranga palaiko DSLR?" — dažniausias techninis klausimas prieš pirkimą. Jis taip pat ir netiksliausias — nes „palaiko" gali reikšti tris visiškai skirtingus dalykus, ir šis skirtumas lemia, ką galiausiai jūsų svečiai laikys rankose.
Trys būdai, kaip vaizdas patenka į dėžę
1. Internetinė kamera. Kompiuteris kamerą traktuoja kaip įprastą vaizdo įrenginį ir iš vykstančio srauto pasiima vieną kadrą. Tai veikia su bet kuria USB internetine kamera — o per HDMI grabber'į ir su sistemine kamera. Bėda ta, kad visada gaunate tik vaizdo įrašo kokybę, dažniausiai „Full HD". 24 megapikselių jutiklis už objektyvo šiame variante pateikia maždaug dviejų megapikselių vaizdą. 10×15 formato atspaudui to dar užtenka, didesniam formatui — jau ne.
2. Tikra sąsaja. Programinė įranga tiesiogiai kalba gamintojo protokolu — „Canon" atveju per EDSDK, „Sony" atveju per PTP — ir iš tiesų nuspaudžia kamerą. Rezultatas yra lygiai tas pats failas, kuris atsidurtų ir atminties kortelėje: pilna raiška, pilnas ekspozicijos valdymas, tikras blykstės iššovimas. Tai skirtumas tarp „kamera prijungta" ir „kamera fotografuoja".
3. Aplanko stebėjimas. Gamintojo prijungimo (tethering) programinė įranga kiekvieną vaizdą įrašo aplanke, o fotobūdelio programinė įranga paima naujausią. Pragmatiškas vidurio kelias: jis veikia su beveik bet kokiu korpusu, net egzotišku. Tačiau eigoje kabo antra programinė įranga, ir dėžė turi laukti, kol pasirodys failas — esate tik toks greitas ir patikimas, koks yra šis tarpinis elementas.
Skirtumas, apie kurį beveik nė vienas tiekėjas nekalba
Net esant tikrai sąsajai, ne kiekvienas kadras tvarkomas vienodai. Ieškiklis ekrane yra kameros tiesioginė peržiūra — vaizdo srautas, ne nuotrauka. Kai svečias nuspaudžia mygtuką, yra du variantai: programinė įranga paima kadrą iš šio srauto arba iš tiesų nuspaudžia kamerą ir laukia gatavo failo.
„BoothDock" atveju tai sąmoningai atskirta: viena nuotrauka nuspaudžiama tikrai — pilna raiška, pilna ekspozicija. GIF, „Boomerang" ir vaizdo įrašas veikia per tiesioginės peržiūros srautą, nes kamera negali per keturias sekundes pateikti dvidešimties atskirų kadrų, o „Boomerang" gerai atrodo ir esant vaizdo įrašo raiškai.
Paklauskite tiekėjo būtent to, ir atskirai kiekvienam režimui: „Ar viena nuotrauka nuspaudžia kamerą, ar paimamas kadras iš peržiūros srauto?" Jei atsakymas visiems režimams yra „peržiūros srautas", perkate brangią internetinę kamerą.
Kaip iš tiesų sklandus ieškiklis
Tiesioginis ieškiklis retai patikrinamas perkant, bet renginio vakarą pastebimas iš karto: trūkčiojantis ieškiklis priverčia svečius nuspausti mygtuką netinkamu momentu ir atrodo pigiai.
Kadrų dažnis priklauso nuo dviejų dalykų. Pirma — nuo kameros: išmatuota, kad „Sony ZV-E10" pateikia apie 13–16 kadrų per sekundę, „Canon EOS M50" — apie 27. Antra — nuo programinės įrangos, ir čia daugelis sprendimų praranda pusę, nes naujų kadrų klausia fiksuotu intervalu, vietoj to, kad leistų kamerai pačiai pranešti. Užklausa kas 400 milisekundžių duoda daugiausiai 2,5 kadro per sekundę, nesvarbu, kokia greita kamera.
Jei gaunate demonstraciją, atkreipkite dėmesį ne į ieškiklio vaizdo kokybę, o į jo sklandumą — ir paprašykite kažko greitai pamosuoti prieš kamerą.
Vaizdo įrašas yra ypatingas atvejis
Čia gamintojai išsiskiria. „Canon" per EDSDK gali paleisti tikrą filmavimo režimą — su garsu, kameros kokybe. „Sony" per PTP nesuteikia jokio būdo grąžinti gatavą klipą į kompiuterį; tuomet įrašomas tiesioginės peržiūros srautas, taigi be garso ir peržiūros kokybe.
Tai ne programinės įrangos trūkumas, o protokolų savybė. Svarbu tik tai, kad tai žinotumėte iš anksto: jei svečių vaizdo įrašai su garsu yra pasiūlymo dalis, korpuso pasirinkimas nėra skonio reikalas. Beje, atskira internetinė kamera vien vaizdo įrašo režimui yra teisėtas ir pigus išsisukimas — nuotrauka per sisteminę kamerą, vaizdo įrašas per internetinę kamerą.
Ko jums iš tiesų reikia
- Spausdinate 10×15 ir keliate į socialinius tinklus. Gera internetinė kamera su tvarkingu apšvietimu pranoks blogai apšviestą sisteminę kamerą. Pinigus pirmiausia investuokite į nuolatinį apšvietimą, o ne į korpusą.
- Spausdinate didesniu formatu, dirbate su žaliu ekranu arba parduodate įmonių klientams. Tikra sąsaja su sistemine kamera. Fono pašalinimas atrodo gerokai tvarkingiau, jei pradinis vaizdas dar nesuspaustas vaizdo įrašo formatu.
- Jau turite korpusą, kurio niekas tiesiogiai nepalaiko. Aplanko stebėjimas su gamintojo prijungimo programine įranga — veikia, bet kainuoja sekundę laukimo ir papildomą grandies elementą.
Ir nepriklausomai nuo pasirinkto kelio: niekada nesitenkinkite suderinamumo sąrašu, o pareikalaukite pamatyti savo korpusą veikiantį. Sąrašas rodo tik tai, kad kažkas įrašė pavadinimą. „BoothDock" atveju „Sony ZV-E10" ir „Canon EOS M50" patikrinti su tikra aparatine įranga: atpažinti, nuspausti, su veikiančia tiesiogine peržiūra.