Šeimininkas pažadėjo „WLAN". Renginio dieną dėžė stovi skliautuotame rūsyje, slaptažodis netinka, maršrutizatorius kabo dviem aukštais aukščiau, o 21 val. tame pačiame tinkle jau yra 180 telefonų. Tai ne išimtis — tai norma maždaug kas trečiame renginyje.
Todėl lemiamas klausimas yra ne tai, ar fotobūdeliui reikia interneto, o kas veikia toliau be tinklo, kas tik laukia ir kas iš tiesų sustoja. Aiškiai atskyrus šias tris kategorijas, renginio dieną išvengiama daugumos baimingų akimirkų.
Kas veikia toliau be tinklo
Visas fotografavimo procesas priklauso šiai kategorijai ir turėtų joje likti: nuspaudimas, atgalinis skaičiavimas, kamera, išdėstymas, filtrai, fono pašalinimas be žalio ekrano, lokali peržiūra ir spausdinimas. Visa tai skaičiuoja renginio kompiuteris. Programinė įranga, kuriai atgaliniam skaičiavimui ar išdėstymui reikia serverio, renginyje neturi ko veikti.
QR kodą ant atspaudo taip pat galima sugeneruoti neprisijungus — galiausiai tai tik simbolių sekos raštas. Ar svečias už jo ką nors ras, jau kitas klausimas; apie tai — tuoj pat.
Praktinis patikrinimas: montuodami ištraukite tinklo kabelį ir išjunkite „WLAN". Jei tuomet vis tiek įvyksta pilnas ratas su spausdinimu, fotografavimo procesas iš tiesų yra lokalus. Jei ne — bent žinosite tai prieš renginį, o ne per pačias vestuves.
Kas tik laukia
Čia priklauso įkėlimas į galeriją — su sąlyga, kad programinė įranga turi nuolatinę eilę. Skirtumas svarbus: eilė laikinojoje atmintyje po perkrovimo ar strigties dingsta kartu su visomis dar neįkeltomis nuotraukomis. Nuolatinė eilė kiekvieną seansą įrašo į diską ir tvarko jį, kai tik vėl atsiranda internetas — net ir po elektros dingimo, net kitą rytą.
„BoothDock" atveju šią eilę palaiko „Windows" apvalkalas, o ne naršyklės dalis programos. Tai sąmoningas sprendimas: fotografavimo procesas gali sugriūti, o dar neįkeltos nuotraukos su juo nedings.
Jums tai renginio dieną reiškia: vakaras eina savo eiga, svečiai gauna atspaudus, o galerija užsipildo vėliau — grįžtant namo per mobilųjį internetą arba namuose per savo ryšį. Svečias, kuris vakare nuskaito QR kodą ir dar nieko nemato, yra vienintelis tikras trūkumas. Pasakykite jam tai iš anksto — tuomet tai ne skundas, o informacija.
Kas iš tiesų sustoja
Be tinklo nėra tiesioginės galerijos svečiams, nėra siuntimo el. paštu, nėra nuotolinio palaikymo ir nėra aktualios dėžės būsenos debesijoje. Tai neišvengiama — šios funkcijos ir yra internetas.
Todėl numatykite atsarginį kelią, kuriam nereikia svetimo „WLAN": LTE modemą arba telefoną kaip prieigos tašką prie renginio kompiuterio. Nuotraukoms pakanka labai mažai pralaidumo; įkėlimai vyksta fone ir gali užtrukti. Antras, nepriklausomas kelias į internetą kainuoja kelis eurus per mėnesį ir viltis dėl svečių „WLAN" pakeičia kažkuo, ką turite savo rankose.
Punktas, kurio beveik niekas nepatikrina: licencija
Čia slypi rizika, kurios niekada nebus pasiūlyme. Daugelis programų paleidimo metu patikrina, ar licencija vis dar galioja — ir jei serveris neatsako, atsisako veikti. Tai gedimas, kuris iš tiesų skauda: technika tvarkinga, kamera prijungta laidu, spausdintuve pilna popieriaus, o vis tiek nieko nevyksta, nes kitoje šalyje esantis serveris nepasiekiamas.
Paklauskite kiekvieno tiekėjo dviejų dalykų ir paprašykite abiejų raštu:
- Kiek laiko programinė įranga veikia be ryšio? Tai turėtų būti skaičius dienomis, o ne formuluotė tipo „paprastai nekelia problemų".
- Kas nutinka, kai šis terminas baigiasi? Blokavimas ar apribojimas? Šis skirtumas lemia, ar pamirštas sinchronizavimas kainuoja renginį, ar tik reiškia vandens ženklą.
„BoothDock" atveju renginio kompiuteris po paskutinio sėkmingo sinchronizavimo toliau veikia neprisijungęs 30 dienų. Šiam terminui pasibaigus dėžė neblokuojama: ji toliau fotografuoja ir spausdina, tačiau uždeda vandens ženklą ant vaizdo, kol vėl atsistatys ryšys su centru. Šis sprendimas priimtas sąmoningai — programinė įranga, kuri vestuvių vakarą nustoja veikti vien todėl, kad keturias savaites niekas nebuvo prisijungęs, padaro daugiau žalos nei bet koks vandens ženklas.
O jei programinė įranga sugenda?
Antras klasikinis atvejis: šalia dėžės niekas nestovi. Šeimininkas šoka, jūs jau seniai namuose, o kažkuriuo metu programa užstringa. Be priežiūros ji taip ir liks užstrigusi, kol kas nors pastebės — blogiausiu atveju kitą rytą.
Tai sprendžia lokalus sarginis procesas — produkto terminijoje jis vadinamas Watchdog, ir būtent šiuo pavadinimu apie jį verta klausti tiekėjo. Jis stebi svečio eigą ir savarankiškai iš naujo ją paleidžia, jei ji dingsta. Svarbi viršutinė riba, kitaip pasikartojanti klaida sukasi be galo: „BoothDock" atveju „Watchdog" po dešimties gedimų per 30 minučių pasiduoda ir apie tai praneša, užuot toliau bandęs paleisti iš naujo. Nes dėžė, kuri iš naujo paleidžiama kas dvidešimt sekundžių, yra ne veikiantis renginys, o klaida, apie kurią jūs turite sužinoti.
Kontrolinis sąrašas renkantis tiekėją
- Ar visas ratas su spausdinimu vyksta ištraukus tinklo kabelį?
- Ar įkėlimo eilė išgyvena renginio kompiuterio perkrovimą?
- Kiek dienų dėžė gali būti neprisijungusi — kaip skaičius?
- Kas nutinka pasibaigus terminui: blokavimas ar apribojimas?
- Ar yra „Watchdog", kuris pats iš naujo paleidžia svečio eigą po gedimo — ir kuris kada nors pasiduoda vietoj begalinio sukimosi?
- Ar iš toli matote, kad dėžė nesiunčia signalo — ir nuo kada?
Šie šeši klausimai kainuoja penkias minutes ir atskiria programinę įrangą, sukurtą renginiams, nuo tos, kuri sukurta geram „WLAN".